Štuthofo kalinių likimai – nuo evakuacijos iki saugaus įsikūrimo Švedijoje
Deeds and Days · 2026 · 85 · 71-99
DOI: 10.7220/2335-8769.85.4 ↗Kurz gefasst
Fachartikel in der Zeitschrift Deeds and Days, 2026. Verfasst von Dixie Henri Le Fevre Simonsen.
Abstract (Originalsprache)
Šiame straipsnyje, remiantis skandinavų ir lietuvių istoriografija, buvusių kalinių prisiminimais, taip pat archyviniais šaltiniais, analizuojama Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinių (11 lietuvių ir kartu su jais įkalintų danų, norvegų, latvių, estų ir kt.) priverstinė evakuacija upine barža palei Baltijos jūros pakrantę iki Neustadto. Ši evakuacija istoriografijoje žinoma kaip antroji Štuthofo evakuacija, bet lietuviškame kontekste beveik netyrinėta. Iš Neustadto buvę kaliniai tęsė kelionę Švedijos link, tačiau baltiečiai1 įstrigo Kopenhagoje, iš kur po trijų mėnesių lietuviams pavyko pabėgti į Švediją. Straipsnyje aptariamos evakuacijos aplinkybės, kalinių tautinė sudėtis ir tarpusavio santykiai, jų išlaisvinimas ir kelionė į Daniją.
Zitieren
APA
Simonsen, D. H. L. F. (2026). Štuthofo kalinių likimai – nuo evakuacijos iki saugaus įsikūrimo Švedijoje. Deeds and Days, 85, 71-99. https://doi.org/10.7220/2335-8769.85.4
Vancouver
Simonsen DHLF. Štuthofo kalinių likimai – nuo evakuacijos iki saugaus įsikūrimo Švedijoje. Deeds and Days. 2026;85:71-99. doi:10.7220/2335-8769.85.4
BibTeX
@article{Simonsen2026,
author = {Simonsen, Dixie Henri Le Fevre},
title = {Štuthofo kalinių likimai – nuo evakuacijos iki saugaus įsikūrimo Švedijoje},
journal = {Deeds and Days},
year = {2026},
volume = {85},
pages = {71--99},
doi = {10.7220/2335-8769.85.4}
}
EUVIMED