EUVIMEDEUVIMED entdecken
Open Access · CC BY 4.0

XVII a. lisovskininkai – Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų pirmtakai

Dr. Manvydas Vitkūnas

Mūsų žinynas: karo mokslo, karinio rengimo ir ugdymo žurnalas · 02.07.2026 · 41 (2) · 117-130

DOI: 10.47459/mz.2026.41.2.4 ↗

Kurz gefasst

Fachartikel in der Zeitschrift Mūsų žinynas: karo mokslo, karinio rengimo ir ugdymo žurnalas, online erschienen am 02.07.2026. Verfasst von Dr. Manvydas Vitkūnas. Die Arbeit nennt 16 Literaturangaben. Der Volltext ist frei zugänglich (Open Access, CC BY 4.0).

AbstractBibliografische AngabenZitierenVerwandte Studien

Abstract (Originalsprache)

Lisovskininkai – XVII a. pirmosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) kariuomenės lengvųjų raitelių formuotė, įkurta Lietuvoje gimusio lenkų kilmės bajoro Aleksandro Juozapo Lisovskio. Šis nereguliariosios kavalerijos dalinys buvo skirtas veržlioms kovinėms operacijoms, pirmiausia žvalgybai ir reidams į priešo pajėgų užnugarį. Lisovskininkų dalinys buvo suformuotas ir veikė XVII a. pirmojoje pusėje, vykstant labai sunkioms ir atkaklioms Abiejų Tautų Respublikos (ATR) kovoms su Rusija. XVI a. abi šalis alinęs Livonijos karas baigėsi 1582 m. Jam Zapolės taikos sutartimi. Tačiau Lenkija bei Lietuva iš vienos pusės ir Rusija iš kitos ir toliau liko strateginėmis varžovėmis bei priešininkėmis. Rusija po Ivano IV Rūsčiojo mirties 1584 m. palaipsniui ėmė grimzti į Suirutės laikotarpį (rus. Смутное время). Sostą paveldėjęs Ivano IV Rūsčiojo sūnus Fiodoras I Ivanovičius (Фёдор I Иванович) buvo ligotas ir silpnaprotis (jo jaunesnysis brolis Dmitrijus Ivanovičius (Дмитрий Иванович) neaiškiomis aplinkybėmis dingo), tad faktiškai šalį valdė jo žmonos brolis Borisas Godunovas (Борис Годунов). Po Fiodoro mirties jis tapo caru, bet jam trūko pripažinimo ir visuotinio palaikymo. Kai netikėtai pasirodė jaunikaitis, prisistatantis laimingai išsigelbėjusiu caraičiu Dmitrijumi, jį palaikė kai kurie ATR magnatai. 1604 m., gavęs ATR paramą, Dmitrijus Apsišaukėlis, arba Lžedmitrijus I (Лжедмитрий I), su karinėmis pajėgomis įsiveržė į Rusiją. ATR pasinaudojo suirute kaimyninėje šalyje, o valdovas Zigmantas Vaza tikėjosi į Maskvos sostą pasodinti savo sūnų Vladislovą Vazą. Lenkijos ir Lietuvos pajėgos plačiai veikė Rusijos teritorijoje ir netgi buvo užėmusios Maskvą. Šių kovų metu labai aktyviai ir sėkmingai veikė išskirtinis LDK karinis dalinys – nereguliariosios kavalerijos lisovskininkų pulkas, sudarytas iš įvairios etninės kilmės karių, kurie gebėjo naudotis įvairia ginkluote, veikti drąsiai ir greitai bei pasiekė reikšmingų pergalių priešo žemėje. Šio straipsnio tikslas – atskleisti, koks vienetas buvo A. Lisovskio sukurtas lisovskininkų (dar vadinamų lisovščikais) pulkas, kuo jis buvo ypatingas ir kokią taktiką naudojo, taip pat pateikti siūlymų, kaip Lietuvos kariuomenėje būtų galima prisiminti ir įamžinti unikalaus XVII a. pirmosios pusės LDK kariuomenės reiškinio – lisovskininkų dalinio istoriją.

Zitieren

APA

Vitkūnas, D. M. (2026). XVII a. lisovskininkai – Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų pirmtakai. Mūsų žinynas: karo mokslo, karinio rengimo ir ugdymo žurnalas, 41(2), 117-130. https://doi.org/10.47459/mz.2026.41.2.4

Vancouver

Vitkūnas DM. XVII a. lisovskininkai – Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų pirmtakai. Mūsų žinynas: karo mokslo, karinio rengimo ir ugdymo žurnalas. 2026;41(2):117-130. doi:10.47459/mz.2026.41.2.4

BibTeX
@article{Vitknas2026,
  author = {Vitkūnas, Dr. Manvydas},
  title = {XVII a. lisovskininkai – Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų pirmtakai},
  journal = {Mūsų žinynas: karo mokslo, karinio rengimo ir ugdymo žurnalas},
  year = {2026},
  volume = {41},
  number = {2},
  pages = {117--130},
  doi = {10.47459/mz.2026.41.2.4}
}
Kostenlos starten →