EUVIMEDEUVIMED entdecken
Crossref

LOKALIOS SKLERODERMOS DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS: KLINIKINIO ATVEJO ANALIZĖ IR LITERATŪROS APŽVALGA

Julija Pargaliauskaitė, Skirmantė Rusonienė, Inga Kisielienė

Sveikatos mokslai · 27.03.2026 · 38

DOI: 10.35988/sm-hs.2026.042 ↗

Kurz gefasst

Fachartikel in der Zeitschrift Sveikatos mokslai, online erschienen am 27.03.2026. Verfasst von Julija Pargaliauskaitė und 2 weiteren Autor:innen.

AbstractBibliografische AngabenZitierenVerwandte Studien

Abstract (Originalsprache)

Lokali skleroderma (LS), dar vadinama morfėja, yra lė­tinė autoimuninė jungiamojo audinio liga, kuriai būdin­gas padidėjęs kolageno kiekis ekstraląstelinėje matri­coje, odos sustorėjimas ir sukietėjimas. Priklausomai nuo ligos tipo bei pažeidimo lokalizacijos, papildomai gali būti įtrauktos ir gretimos struktūros – poodinis rie­balinis audinys, raumenys, sąnariai bei kaulai. Nors LS patogenezė nėra iki galo išaiškinta, o histopatologiniai požymiai nepakankamai detalizuoti mokslinėje litera­tūroje, klinikinė ligos raiška itin įvairi – nuo izoliuotų odos pažeidimų iki ekstrakutaninių formų. Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis klinikiniu vertinimu, papildomu laboratoriniu ir instrumentiniu ištyrimu. LS gydymo gairės iki šiol nevienodos – nėra patogenetinio gydymo ir bendro tarptautinio sutarimo dėl efektyviausių gydymo strategijų, o atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų atlikta labai mažai. Dauguma duomenų grindžiami atvejų aprašymais. Nors siūlomi įvairūs gydymo metodai: vie­tinis, imunomoduliacinis, sisteminis imunosupresinis, fototerapija bei fizinės medicinos priemonės, praktikoje pasirinktas gydymo metodas priklauso nuo specialisto. Straipsnyje pristatomas septynerių metų pacientės jau­natvinės lokalios sklerodermos atvejis. Diagnozė buvo nustatyta remiantis klinikiniu įvertinimu ir laboratoriniu ištyrimu. Pirminis pažeidimas stebėtas kairiojo užau­sio srityje, vėliau per 3 mėn. atsirado naujos plokštelės: pilvo srityje, kairės blauzdos lateralinėje pusėje, kai­rės pėdos nugariniame paviršiuje. Skirtas sisteminis ir vietinis gydymas, po kurio odos pažeidimai regresavo. Pacientė buvo aktyviai gydoma 4 metus, kol buvo pa­siekta ligos remisija. Šiuo metu toliau vykdomas akty­vus stebėjimas 1 kartą per metus. Pristatytas klinikinis atvejis iliustruoja sisteminio ir vietinio gydymo svarbą, kai remisiją galima išlaikyti tęsiant vietinį gydymą. Pa­brėžiamas nuolatinės stebėsenos ir individualaus gydymo reikšmingumas.

Zitieren

APA

Pargaliauskaitė, J., Rusonienė, S., & Kisielienė, I. (2026). LOKALIOS SKLERODERMOS DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS: KLINIKINIO ATVEJO ANALIZĖ IR LITERATŪROS APŽVALGA. Sveikatos mokslai, 38. https://doi.org/10.35988/sm-hs.2026.042

Vancouver

Pargaliauskaitė J, Rusonienė S, Kisielienė I. LOKALIOS SKLERODERMOS DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS: KLINIKINIO ATVEJO ANALIZĖ IR LITERATŪROS APŽVALGA. Sveikatos mokslai. 2026:38. doi:10.35988/sm-hs.2026.042

BibTeX
@article{Pargaliauskait2026,
  author = {Pargaliauskaitė, Julija and Rusonienė, Skirmantė and Kisielienė, Inga},
  title = {LOKALIOS SKLERODERMOS DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS: KLINIKINIO ATVEJO ANALIZĖ IR LITERATŪROS APŽVALGA},
  journal = {Sveikatos mokslai},
  year = {2026},
  pages = {38},
  doi = {10.35988/sm-hs.2026.042}
}
Kostenlos starten →