EUVIMEDEUVIMED entdecken
Crossref

Generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimas sportininkų psichologiniam pasirengimui: žvalgomasis tyrimas

Lina Vaisetaitė

Sporto mokslas / Sport Science · 2026 · 110 (2) · 27-39

DOI: 10.15823/sm.2026.110.4 ↗

Kurz gefasst

Fachartikel in der Zeitschrift Sporto mokslas / Sport Science, 2026. Verfasst von Lina Vaisetaitė.

AbstractBibliografische AngabenZitierenVerwandte Studien

Abstract (Originalsprache)

Generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) priemonės, tokios kaip „ChatGPT“, „Claude“, „Gemini“, tampa vis plačiau prieinamos ir naudojamos įvairiose gyvenimo srityse (Wolf ir Maier, 2024), įskaitant psichologinę pagalbą bei savigalbą (American Psychological Association, 2025). Vis dėlto mažai žinoma apie tai, kaip sportininkai naudoja bendrosios paskirties generatyvinio DI priemones psichologiniam pasirengimui, kokius poreikius jos siekia patenkinti ir kaip vertina šių priemonių naudą. Tyrimo tikslas – išanalizuoti generatyvinio DI naudojimo psichologiniam pasirengimui paplitimą, būdus, naudojimą skatinančius ir ribojančius veiksnius bei sportininkų patirtį ir požiūrį į šių priemonių taikymo galimybes. 2026 m. liepos–rugsėjo mėnesiais atliktas žvalgomasis kiekybinis skerspjūvio tyrimas, taikant anoniminę internetinę apklausą. Tyrime dalyvavo 62 sportininkai (43 vyrai ir 19 moterų), kurių amžius – nuo 16 iki 55 metų. Iš jų aukšto meistriškumo siekiantiems sportininkams save priskyrė 28 dalyviai, profesionalams – 16, mėgėjams – 17, o vienas nurodė šiuo metu aktyviai nebesportuojantis. Duomenys rinkti specialiai tyrimui parengtu klausimynu, apimančiu generatyvinio DI naudojimo įpročius, sporto psichologo paslaugų prieinamumą, DI naudojimą psichologiniam pasirengimui, naudojimo patirtį, nenaudojimo priežastis ir ketinimus naudoti DI ateityje. Duomenims analizuoti taikyta aprašomoji statistika, Spirmeno (angl. Spearmano) koreliacija, Mano ir Vitnio (angl. Mann-Whitney) U ir Fišerio (angl. Fisher) tikslieji testai. Generatyvinį DI psichologiniam pasirengimui buvo naudoję 16 respondentų (25,8 proc.), iš kurių 14 nurodė jį naudoję retai, o 2 – reguliariai. Dažniausiai naudota priemonė buvo „ChatGPT“ (93,8 proc. DI psichologiniam pasirengimui naudojusių respondentų), rečiau – „Gemini“ (37,5 proc.) ir kitos priemonės. Sportininkai generatyvinį DI pasitelkė tikslams formuluoti, priešvaržybiniam nerimui valdyti, pasitikėjimui savimi stiprinti, motyvacijai palaikyti ir savo sportinei patirčiai analizuoti. Dažniausiai nurodyti naudojimo pranašumai buvo galimybė naudotis priemone bet kuriuo metu, greitas atsakymų gavimas ir laiko taupymas. Nors dalis respondentų teigiamai vertino DI pagalbą geriau suprantant savo emocijas ar pažvelgiant į situaciją iš kitos perspektyvos, mažesnė dalis nurodė tiesioginę naudą psichologiniam pasirengimui varžyboms ar priešvaržybinio nerimo mažinimui. Statistiškai reikšmingų sąsajų tarp DI naudojimo psichologiniam pasirengimui ir respondentų lyties, amžiaus, sportinio meistriškumo ar sporto psichologo paslaugų prieinamumo bei poreikio nenustatyta. Vis dėlto 15 iš 16 DI šiuo tikslu naudojusių respondentų neturėjo galimybės reguliariai naudotis sporto psichologo paslaugomis. Tarp DI psichologiniam pasirengimui nenaudojusių sportininkų dažniausiai nurodytos pagrindinės nenaudojimo priežastys buvo abejonės, ar DI gali suprasti individualią situaciją, poreikio nebuvimas, gyvo bendravimo svarba ir tai, kad anksčiau nebuvo svarstę tokios DI naudojimo galimybės. Specializuotą sportininkų psichologiniam pasirengimui skirtą DI priemonę ateityje būtų linkę naudoti 54,8 proc. visų respondentų, palyginti su 27,4 proc., kurie išreiškė ketinimą naudoti bendrosios paskirties generatyvinį DI. Išvados. Generatyvinio DI naudojimas psichologiniam pasirengimui tirtoje sportininkų imtyje buvo palyginti mažai paplitęs ir dažniausiai nereguliarus. Sportininkai labiausiai vertino praktinį šių priemonių pranašumą, tačiau jų suvokiama nauda konkretiems psichologinio pasirengimo aspektams buvo nevienoda. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė didesnį susidomėjimą specializuotomis sporto psichologiniam pasirengimui skirtomis DI priemonėmis. Atsižvelgiant į nedidelę ir nereprezentatyvią imtį, rezultatai vertintini kaip žvalgomieji, o nustatytas tendencijas tikslinga toliau tirti didesnėse ir įvairesnėse sportininkų imtyse.

Zitieren

APA

Vaisetaitė, L. (2026). Generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimas sportininkų psichologiniam pasirengimui: žvalgomasis tyrimas. Sporto mokslas / Sport Science, 110(2), 27-39. https://doi.org/10.15823/sm.2026.110.4

Vancouver

Vaisetaitė L. Generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimas sportininkų psichologiniam pasirengimui: žvalgomasis tyrimas. Sporto mokslas / Sport Science. 2026;110(2):27-39. doi:10.15823/sm.2026.110.4

BibTeX
@article{Vaisetait2026,
  author = {Vaisetaitė, Lina},
  title = {Generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimas sportininkų psichologiniam pasirengimui: žvalgomasis tyrimas},
  journal = {Sporto mokslas / Sport Science},
  year = {2026},
  volume = {110},
  number = {2},
  pages = {27--39},
  doi = {10.15823/sm.2026.110.4}
}
Kostenlos starten →